- žebravoti
- 1 מebravóti, -ója, -ójo (sl.) 1. intr. N, BS157, [K], J, FrnW, NdŽ, KŽ, DrskŽ, ZtŽ elgetauti: Niekas dar̃ nežebravója, nėra žebrėkų LzŽ. An senystos parsiej[o] žebravót Pns. Ejau žebravót, ba neturėjau kuo jų maityt Mtl. I išvarydavo [tėvai] vaikus žebravót Grnk. Nepaslenka darbo dirbti i valkiojas po kiemus žebravódamas Krtn. Viena ažejo tokia moterėlė žebravódama Sug. Netingėk, kad nereikt in senystą žebravót Mrk. Imk lazdelę ir tarbelę, eik per svietą žebravotie LB128. Ubagas būdamas ir pilnas vočių bjaurų, nemintąs tur žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Aklas nekursai sėdėjo pas kelią žebravodamas VlnE42. Kasti negaliu, žebravot gėdžiuos Ch1Luk16,3. ^ Perloja loja, Varėna žebravója, o Žiūrai trobas nešioja Prl. 2. tr. rinkti prašinėjant: Reikia eit žebravót, prašyt an kaimynus duonos kąsnio Sug. Mano plebonai (viršuje kunigai) ir mano vyresnieji mieste apalpo, nesa anys žebravojo duonos, jeib dūšią savo atgaivintų BBRd1,19. Kad niekad neregėčiau teisaus apleisto, nei giminės jo, idant žebravotų duonos MP109. 3. tr., intr. Rnv, Brs vagišiauti: Jis nakties sulaukęs ir žebravoja Slm. Dieną išsimiegti, o naktį žebravóji Brs. Ans ejo medžių žebravóti Eig. 4. tr. skolinti: Ko tu eini, Petriene, žebravót Bb. \ žebravoti; išžebravoti; pažebravoti; prižebravoti; sužebravoti
Dictionary of the Lithuanian Language.